justisštai stovėjo:
sloga mano nosy
pušys į dangų
bažnyčios į dievą
ugnis į vainikus
namai į sankryžas
sakryžos į kryžius
sloga mano nosy
tėvai į vaikus
štai gulėjo:
belgas pakrantėj
šuo palei tvartą
valtis pas prūdą
sneigus per žeimą
upė prie kranto
butelis vyno
belgas pakrantėj
batas patvinęs
krauju.
štai gulėjo.
štai stovėjo.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-09-09 22:29
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-10 12:40
man tai tos eilutės dvi pabaigoje patinka. jos tarsi sako "o moralas iš to" ir vėl primena visą esmę – sloga stovėjo, belgas gulėjo. dailus peizažas.
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-10 09:03
Manding, krauju pritvinusiu batu galėjo ir baigtis... tos paskutinės dvi eilutės - zria :)
Četviorka |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |