Bėgdama
Nuo savęs
Tyčia-Netyčia
Sumindžiojau
Mėlynam
Cukraus vatos
Debesy
Besiblaškantį
Tavąjį jausmą.
/Įdomu,ar jam skaudėjo?/
Ir,
Akimirka po akimirkos,
Išardytais
Geležinkelio bėgiais
Nusirito
Visa ko pabaigos
Nuojauta.
Basta.
Ir vėl išmestas
Iš rojaus..
Įsmeigęs
"Prašau,išeik" žvilgsnį
Į mano
/Keistai pabalusius/
Lūpų
Kampučius
Tu privertei
Plačiau atverti
Pelkės spalvos
Sielą.
Impression:soleil levant..
Tai ne viskas,
Ką parandi
Išmokęs žiūrėt
Tik į du
Taškus
Begalybės prabolėje-
Akis.
Veidrodyje.