Noktiurnas

Pavargęs vakaro jaukumas
taikus lyg vynas, miegantis giliuos,
šaltuos rūsiuos.
Te mėnesiena atneša saldumą
prinokusį vienatvės traukiniuos.
Ir te žvaigždžių sušilę, drovūs pirštai
atskleis mums uždangas glamonių atsargių
kai tyliai tyliai liesim širdis
džiaugsmingom kibirkštim pražydusių akių.