Rugpjūčio pradalgiais
Nusirita atokvėpis
Atvėstančios kaitros –
Šešėliuos slepias vasara.
Skalsus lietus už lango šnara,
Žolėtų pievų pakraščiuos
Nuslysdamas rūku
Šviesėjant paryčiais,
Apvarstęs smilgų liemenis
Skaidriais kaip krištolas
Šaltais rasos karoliais.
Jau atsiduso vasara
Rugpjūčio vėstančioj migloj
Suskubusi rudens glėbin.
2004
2004-09-03 18:36
jusu darbai turi kaskoki veida kuri atpazystu net neziuredamas kas darbo autorius.
2004-09-03 14:48
labai... labai...
taip svelniai vos lieciant parasyta...
2004-09-03 13:45
taineeskizasopaveikslassuštrifaisraudonaispintakas
2004-09-03 13:07
blyksniukas ... atodūsis lyg fotografija....
2004-09-03 10:27
Įvaizdžiai ne geri, o tiesiog nuostabūs!
2004-09-03 10:21
gražių įvaizdžių turite
2004-09-03 09:54
"žolėtų pievų pakraščiuos
nuslysdamas rūku"- brilijantinės eilutės ;-))
tik gale vtn. nevartotinas
2004-09-03 09:41
ant tėvo Algio ašmenų rasa žėrėdavo menu :), su įkvėpimu taip rašyta matos, už tat ir eilius patraukia
2004-09-03 09:16
Tik pabandęs dainuoti jūsų tekstus , supratau, koks lobis yra kiekvienas jūsų eilėraščio žodis. Šis eilėraštis irgi labai...