Aš esu nuostabus!

Užsimaunu metalinį puodą
ant galvos
ir einu gatve...
dairausi
maloniai jaučiuosi
visi žiūri
bobutė languotu sijonu
pakraupusi kasosi ūsą
manekenė raudonais nagais
kikena plevėsuoja plaukais
vyras su diplomatu
dėbso piktai
iš po žalių akinių
net balandžiai ir tie
žiūri
trupinių nebeieško
koks aš svarbus vyras
koks nuostabus
manau
niekad nebeisiu
be šio apdangalo
nebent kada sugalvočiau
išeiti į žmones be kelnių