Kai nieko
nebereikia,
kai nieko
nebenori,
kas tada skaičiuoja
skruzdėlių žingsnius
ant tavo
veido?
Kai tau vis
dar skambina
tie, kuriems
nenori dovanoti
savo balso,
kas tada skaičiuoja
sekundes iki
tavo mirties?
Kai lieka žingsnis
iki laimės,
o tu apsisuki
atgal,
kas tada labiausiai
nori švelniai
paliesti tavo nuogas
rankas?
Kai gyvenimas pasidaro
toks lengvas jog
atrodo jis laisvai
tilptų į kišenę,
kas tada tau
praneš,
kad laikas
sustojo pailsėti?