Rytas. Joris laukia autobuso. Į mokyklą. Autobusas vėluoja.
Pro šalį ropoja vėžlys. Ar tu Joris? Taip Joris. Prašom lipti. Joris įlipa. Atsisėda. Vėžlys praneša kitą stotelę, užsidaro ir pajuda. Laiko marios ir Joris užsnūsta. Prie mokyklos nubunda – paskutinė pamoka jau į galą. Gerų mokslų! – vėžlys išleidžia Jorį, užsidaro. Joris praveria klasės duris. Stovi prie durų. Mokytoja: ar ne laikas namo, tau, Jori?
LAIKAS NAMO, JORI! LAIKAS NAMO, JORI! LAIKAS NAMO, JORI! LAIKAS NAMO, JORI!
Laikas, – Joris prieina prie suolo, kuriame sėdžiu aš. Paima mane už rankos: eime! Eime, – pakylu.
Aš ir Joris – draugai. Kartu einame namo.