Kaip aš suradau gyvenimo vyrą (1)

Na, žinote... kažkas nuostabaus. Kažkas nerealaus užgriuvo mano pasaulį. Tai - meilė. Aš jį dievinu. Pirmiausia, jis yra labai išvaizdus. Aišku, amžius daro savo, tačiau jo įdomi poza, grakšti eisena ir balti dantys... maloniai nuteikia gomurį. Viskas įvyko tik prieš savaitę, o aš jau įsimylėjau.
Man tai nebūdinga, aš esu labai šaltas žmogus. Kartais atrodo, kad mane galima sulyginti su Puntuko akmeniu. Tačiau štai. Atsiskleidė mano savybė, apie kurią pati nežinojau.
Svarbiausia, kad jis mane irgi myli. Na, bent man taip atrodo. Aišku juokinga, kaip keturiasdešimties metų vyras gali būti man tinkamas į poras. Ir dar mane mylėti... Daug kas pasakytų, jog tai neįmanoma. Tačiau, man  nutiko.
Bjauriausia tai, kad aš niekam apie tai negaliu sakyti. Niekam, net geriausiai draugei. Ir tai sakyti uždraudė jis. Jis moka būti labai griežtas ir piktas, bet net ir šios sąvybės man atrodo šaunios. Dar vienas požymis, kad esu aklai įsimylėjusi.
Kvailiausia, kai sėdime viešumoje, su mama, ir turiu vaizduoti, kad nieko nevyksta. Ateina padavėjas, pagarbiai susilenkia, nes manasis jau toks atrodo inteligentas ir turčius ir priima užsakymą. tuo tarpu aš nedrąsiai liesteliu koja jo koją. Jokio ženklo veide, nei raumenėlis nekrusteli, taip viskas slapta. Šiek tiek nedrąsu, tačiau aš susikaupiu ir sulaikau juoką, kuris kyla man kažkur gale gerklės.
Mama garsiai kalba, kartais meiliai spokso į jį. Tačiau aš žinau, kas iš tikrųjų mane myli. Kaip bebūtų keista, tačiau nejaučiu nei gėdos, nei baimės, tik tikriausią malonumą. Gal todėl, kad laimėjau prieš mamą? Ji juk visuomet mane kritikuoja. Net progos rasti nereikia, ji gali iš šiaudo priskaldyti malkų. Tai mano plaukai susivėlę, tai aš per mažai valgau, arba per ilgai kur nors užtrunku. Dabar galiu pasakyti tvirtai, aš geresnė nei ji, nes mane myli šis nuostabus žmogus. O ji to nežino, kažką svaičioja apie tai, kad mes būsime darni šeima, kad man reikia susigyventi su nauju tėveliu. Cha... tėvelis. Jis man ne tėvelis, o meilužis.
Kaip jau sakiau, to niekam sakyti negalima. Vienai draugei vos neprasitariau, nes labai ja pasitikiu. Tačiau susivaldžiau ir stipriai prikandau lūpą. Dažniausiai tai padeda, nes jau aš kokia baisi esu ilgaliežuvė. Apie kitų bėdas ir pletkus galiu plepėti nesustodama, o štai dabar didžiuojuosi, kad galiu išlaikyti paslaptį. Ir tai, kad aš tokia paslaptinga, man labai patinka.
Tada, po kavinės, einame visi pasivaikščioti. Tada aš išdrįstu paduoti jam ranką. Ta prasme, kitą ranką paduodu mamai, bet vis tiek, jaučiuosi klasiškai. Jis tada pirštu glosto mano delną, o tai nepakartojamas jausmas. Lyg daug drugelių plaktų savo sparneliais. Visa apsalstu, tačiau greitu metu mama mane išstumia ir pati užsigrobia geriausią poziciją. Man tai nepatinka, nes vieną kartą mačiau, kad jis ir mamai glosto pirštu delną. Atsimenu, tada iškėliau isteriją, tačiau man buvo paaiškinta, kas su mama viskas yra vaidyba, o štai su manimi viskas tikrų tikriausia.
Taigi, aš įsimylėjau.
Tai rašau savo dienoraštyje, rašau paslaptingose užrašų knygutėse, kurias slepiu  rūsyje. Niekada nerašau nei amžiaus, nei vardo... Kam gilintis. Svarbiausia, kad aš žinau, kas vyksta.

(bus daugiau)