Kai nelieka nieko daugiau...

Ar parves dar tas kelias namo?
Ar mes dar susitiksim vėliau?
Švies man naktį vienatvėj mėnuo,
Nes nelieka man nieko daugiau.

Aš į pusnį vėl nuogas grimztu.
Aš žinau, gali būt ir blogiau.
Man sušalti vienam bus baisu,
Bet nelieka man nieko daugiau.

Kiek tau žodžių ištarti turiu,
Nuo tada kai tave praradau.
Man vienam tai bus per sunku,
Bet nelieka man nieko daugiau.

Aš linkiu tau saldžiausių sapnų
Ir tikiuos, kad pabusi ankščiau.
Tu man viltį neši ant sparnų,
Kai nelieka man nieko daugiau.

Aš kaltesnis jaučiuos vis labiau,
Kad mūs meilės jausmus sudaužiau
Pripažįstu, kad klydau, nes jau
Nebelieka man nieko daugiau.

Aš tau atnešiau glėbį gėlių,
Aš atleisti tavęs paprašiau
Ir nuleidęs akis aš tyliu,
Nes nelieka man nieko daugiau.

Patikėk pagaliau manimi,
Nebenoriu meluoti aš tau,
Patikėk, juk žinau, tu gali,
Nes nelieka mums nieko daugiau

Tu siunti mane "po velnių"!
Tai ištarti gali ir švelniau.
Kad atleisi tikėti turiu,
Nes nelieka man nieko daugiau.

Ir tada aš vėl pabandžiau,
Atsidusti truputį lengviau
-Gavau peilį į širdį, nes jau
Nebeliko man nieko daugiau.

Sopulys mano širdį kankina,
Tyliai drasko kaskart vis skaudžiau,
Taip pat tyliai keiksnoju likimą,
Nes nelieka man nieko daugiau...


[C F G / C Am F / C F G / Am G C]