Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 34 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







I. Berniukas su knyga

Jei kasmet poilsiauji vienoje vietoje ir dar tokioje nedidelėje, kur vietinių gyventojų vos keletas, pažįsti beveik visus, bent jau iš matymo. Tiesa, savaitgaliais gali pamatyti ir naujų veidų. Dažnas užklysta čia ieškodamas ramybės, tačiau retas čia užsibūna ilgiau. Gyvenamų vietų čia nedaug ir tos pačios būna užimtos nuolatinių vasarotojų. Nenuostabu, kad kiekvienas, bent kiek ilgiau užtrunkantis, atkreipia į save dėmesį, yra greitai pastebimas suaugusių ir visą dieną persekiojamas vaikų dėmesio.

Todėl berniukas, sėdintis ant “mūsų” suolelio, buvo kaipmat pastebėtas ir akimirksniu tapo nuobodžiaujančios Martynos dėmesio objektu.
- mama, matei, ant mūsų suolelio sėdi kažkoks bernas?
- tai ne mūsų suolelis, jis visų…
- bet jis prie mūsų namo. Ar čia naujas poilsiautojas? Eikime pažiūrėt į jį iš arčiau.
Turiu eiti. Padedu knygą ir einu pažiūrėti iš arčiau į naują gyventoją. Nekantrauju, nes knyga įdomi ir noriu greičiau grįžti į tą malonią tingią būseną, kurią patiriu tik čia.

Berniukas pasirodo vyresnis nei maniau, kokių septyniolikos, gana dailaus veido, poilgiais, tamsiais plaukais, kurie stambiomis garbanomis gula ant pečių. Užsimaukšlinęs ant galvos panamą, kuri jam labai tinka. Atrodo šauniai.  Tačiau kažkas man užkliūna. Suprantu kas. Jo bendraamžiai tokiu metu su draugais žaidžia krepšinį, žvejoja, ar važinėjasi dviračiais. Pagalvoju, kad nė vieno jų nemačiau šitaip sėdinčio su knyga ant kelių ir žvelgiančio į marias.

Reikia pasakyti, kad marios čia yra pagrindinis traukos taškas. Jos ramesnės nei jūra, draugiškos paukščiams ir žvejams, šiltos ir pilnos gyvybės. Kiekvieną rytą poilsiautojus čia pažadina ramus vandens pliuškenimas į krantą ir kiekvieną rytą pirmi čia pasisveikina paukščiai – po pastoge susukusios lizdus kregždės ir pusryčiaujantys kirai. Puodelis rytinės kavos kirų kompanijoje – kas gali būti nuostabiau…Gyvenimas prie marių verda visą dieną – vieni šeria gulbes, kiti irstosi valtimis, dar kiti žvejoja. Vakarop kepama žuvis, geriamas alus arba sidras, einama pasivaikščiot pakrante.
Ir žiūrima į marias. Kiekvienas žiūri savaip ir kiekvienas pasiima iš to žiūrėjimo tai, ko tik jam vienam reikia. Kažkas gėrisi, koks nuostabus kyla mėnulis, ir prašo atnešt fotoaparatą, kažkas šnabžda, kad šis atslenkantis nuo marių rūkas kaip iš Kingo romanų, kažkas įtempęs žvilgsnį laukia susivėlinusio žvejo, kažkas tiesiog svajoja. Ilgainiui pagal tą žvilgsnį pradedi skirti poilsiautojus – senas ar naujas, laikinas ar pastovus, savas ar svetimas. 

Berniukas žiūrėjo neįprastai. Nors jis buvo naujas veidas šiame kaimelyje, tačiau pagal žvilgsnį spėtum, kad yra savas. Ir dar, jo žvilgsnis nesiderino su jo amžiumi. Jis žvelgė lyg pavargęs po darbų keturiasdešimtmetis – siurbė žvilgsniu tą horizonto rimtį ir amžinybę, tarsi sėmė iš marių paguodą ir susitaikymą. Šmėkštelėjo mintis, kad septyniolikmečiai taip nežiūri. Dar kartą žvilgtelėjus į berniuką grįžau prie savo knygos. Bet nebegalėjau susikaupti. Kažkodėl mane sujaudino jo žvilgsnis.

Kasmet čia atostogaudama įpratau stebėti žmones ir spėlioti, ką jie galvoja žiūrėdami į marias. Stebėdama juos mintyse sukurdavau daugybę nebūtų istorijų, įsivaizduodavau, ką jie jaučia ir apie ką galvoja taip stovėdami ant kranto ir žvelgdami į tolį.

Berniukas žiūrėjo neįprastai. Per mažai gyvenimo patirties tokiam žvilgsniui. Čia galėtų būti tikrai nepaprasta istorija – septyniolikmečiai taip nežiūri…

Vakarėjant buvau beužmirštanti berniuką su knyga, tik besisukinėjanti aplink ir besiruošianti miegot Martyna man vėl priminė apie jį.
- mama, tas berniukas vis dar sėdi ir skaito..
- gal knyga labai įdomi…
- bet jau temsta, kaip jis gali tokioje tamsoje skaityti?
Nustebusi pažvelgiau pro langą. Iš tiesų, temo, o berniukas vis dar skaitė. Retkarčiais pakeldavo galvą, pažvelgdavo į tolį ir vėl palinkdavo ties knyga.

Dar vėliau, kai paplepėjusi su sena pažįstama grįžau namo, radau Martyną stovint prie lango ir pro užuolaidų tarpelį stebint “mūsų” suoliuką. “Mama, įsivaizduoji, jis vis dar čia”, - sušnabždėjo ji, išplėtusi akis. Pažadėjusi, kad rytoj būtinai sužinosiu kokią knygą jis skaito, pagaliau Martyną užmigdžiau.  Nusprendžiau nelaukti rytojaus. Išėjau į kiemą.

Buvo tas metas, kai poilsiautojai išeina pasivaikščioti marių pakrante. Oriai juda ten ir atgal, labinasi, persimeta keliais žodžiais apie rytojaus orus arba dalijasi praėjusios dienos įspūdžiais. Niekas neskuba, visi atsipalaidavę ir geranoriški, vasaros sutemose jų judesiai minkšti, veidų bruožai sušvelnėję - tai pats geriausias metas susipažinti su naujokais.
Priėjau prie berniuko ir paklausiau ar galiu prisėsti šalia. Jis nusišypsojo, linktelėjo galva ir pažvelgė į mane tuo visą dieną nedavusiu man ramybės žvilgsniu. Ne, jis pažvelgė ne į mane, jis žvelgė kiaurai mane. Staiga aš supratau. Berniukas nematė. Jis buvo aklas.

Lėtai eina vasaros naktis, rodos net netemsta, o kažkaip sutirštėja spalvos ir tiek. Nuo marių atslenka rūkas, apglėbdamas besiskirstančius vasarotojus, bestypsančius ant seno molo liekanų kirus, “mūsų” suolelį ir berniuką,  kuris skaito tamsoje labai įdomią knygą, parašytą Brailio raštu.
2004-08-13 09:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-01 12:45
nep
nep
Sugraudinai 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-17 21:30
Smilla
Gražu... Perskaičiau ir net šiurpuliukai per kūna perbėgo. Dedu į mėgstamiausius;)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 17:52
Margot
Liudnoka truputi, bet man patiko. Nesuprantu uz ka gi sis grazus kurinys nusipelne tokios ziaurios parodijos?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 02:00
Mastermind Hazord
tik geresnis efektas butu, jei nebutu
Staiga aš supratau. Berniukas nematė. Jis buvo aklas
pvz:

Buvo tas metas, kai poilsiautojai išeina pasivaikščioti marių pakrante. Oriai juda ten ir atgal, labinasi, persimeta keliais žodžiais apie rytojaus orus arba dalijasi praėjusios dienos įspūdžiais. Niekas neskuba, visi atsipalaidavę ir geranoriški, vasaros sutemose jų judesiai minkšti, veidų bruožai sušvelnėję - tai pats geriausias metas susipažinti su naujokais.
Priėjau prie berniuko ir paklausiau ar galiu prisėsti šalia. Jis nusišypsojo, linktelėjo galva ir pažvelgė į mane tuo visą dieną nedavusiu man ramybės žvilgsniu, rodos, žvelgiančiu kiaurai manęs.

Lėtai eina vasaros naktis, rodos net netemsta, o kažkaip sutirštėja spalvos ir tiek. Nuo marių atslenka rūkas, apglėbdamas besiskirstančius vasarotojus, bestypsančius ant seno molo liekanų kirus, “mūsų” suolelį ir berniuką,  kuris skaito tamsoje labai įdomią knygą, parašytą Brailio raštu.

nors, ką aš čia, pačiam reik pasimokyt rašyt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 01:57
Mastermind Hazord
o man tai patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą