kerštas

Žaltvykslė kreivai
krenta ant žemės
tėvų daržinę baudžia
kam tėvas statė ant šventos žemės
kam kasinėjo protėvių kaulus
Trenkia tiesiai į stogo viršų
kam dainavo nelietuviškas dainas
kam parsidavė už pinigus
kam su traktorium lygino
po ūsu murmėdamas
gulvuoliais teršdamas
vaidulų ir žynių garbę
ugnimi tik apvalyt
ugnimi