Nuojauta

Nerimsta, niurzgauja
ir raičiojasi minkštučiai.
Nuojauta švelniu pūku apkloja,
drėgnai pūtuoja į sprandą -
tai mano mažieji vilkiukai.

Iltim į kailį, nagais į samanas.
Gali patikėti. Išsilaižysiu.

Aštuoniolika metų vilkenom dangstosi
ir gula į viržius
pavargęs
arba aikštingas, kai krypties neranda
ir pajudeti negali,
vien nuojautų drąskomas.

Stok, mano kilnusis.
Jau visi viržiai mano kvapais pražydo
ir kryptis tik viena:
kam nuojautos paliks -
mums gi tik vienas takelis
į drėgną tankmę,
į amžiną švelnų niurzgėjimą.