Kieme amsi mažas šuniukas
Au au au au au au
Virvė prie medžio, kurį pasodino Kutulajus
Įsitempusi kaip Kutulienės nervai
Au Au Au Au
Ji atidžiai seka Bušo vizitą
Au Au Au
Kutulienė pagarsina,bet pasakyto žodžio nesugražinsi
Jis kaip iš matymo pažįstamas balandis dergia palangę
Nors rytoj rytiniame laikraštyje viskas bus parašyta
Šią akimirką Kas priešas
kas?
Au Au Au au au au
TĖVAI ! suskamba, kaip įsakymas iš Kutulienės lūpų
Kutulajus kaip pavyzdingas ir klusnus vyras paima šautuvą –
gailus inkštimas
Virvė prie medžio laisva
LIETUVA
Tu man viena,-Kutulajus padeda galvą
Ant Kutulinės kelių
ji glosto jo galvą
Svarbūs Džordžo žodžiai
Pasiekia kiekvieno doro piliečio
Ausį