Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jis jau senokai kažkur ėjo. Tai buvo ėjimas į niekur, tačiau jam tai nerūpėjo – jis paprasčiausiai ėjo. Ir jam buvo visai nesvarbu, kad jau gana senai aplink jį daugiau nieko nebuvo išskyrus tamsą. Tai jam buvo įprasta ir jis dėl to nesijaudino. Dar viena priežastis dėl kurios jam daug kas buvo vienodai buvo alkoholis – jis darė savo. Tai tapo gana svariu argumentu. Bet dabar jis paprasčiausiai ėjo. Ėjo ir aplink save nieko nematė: nei tamsos, nei žvaigždėto dangaus, nei kitų praeinančių žmonių. Tai buvo beprasmis ėjimas, tačiau tai jam daug ką reiškė – tai buvo jo gyvenimas. Jis negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be ėjimo, be judėjimo, tegu ir beprasmio. Svarbu buvo kažkur eiti ir neleisti sau galvoti kad eisi klaida. Judėjimas sukeldavo visai kitokias mintis – kelionės mintis. Jis save laikė dromomanu, todėl dabar jis paprasčiausiai ėjo… į niekur…
Visai netikėtai vieną kartą prieš jį išniro mergina. Keista, bet jis ją pastebėjo, nors paprastai jį mažai domindavo kas vyksta aplink jo erdvę. Jo akimis ji buvo be galo graži – taip manė jis ir jam to užteko, kad ji būtų kažkas daugiau nei vien mergina ar praeivė. “Tikriausiai ji yra tai, ko man dabar labiausiai reikia. Tikriausiai ji yra mano Likimas”– ir jis tuo tikėjo. Jam tai buvo tarsi saulės užtemimas ar krentanti žvaigždė.
Tačiau jis jai pasirodė kaip jos gyvenimo klaida, kurią nemalonu dar kartą prisiminti – pergyventi iš naujo; tačiau tai neišvengiamai artėjo ir ji tą instinktyviai jautė. Ji pasiruošė tai sutikti, ją netgi intrigavo susidūrimas su savo praeities šešėliu. Ji ruošėsi gynybai.
Jis stengėsi priversti save negalvoti apie tai. Jis stengėsi save priversti pažvelgti jai į akis. Jis gyveno tik būsimu susitikimu. Tai tapo nauja gyvenimo prasme, nors ir laikina…
Ji irgi to laukė, netgi neįstengė apie tai negalvoti. Ją tai žavėjo – traukė kažkas baisaus, nepažįstamo ir nesuprantamo. Traukė priešingas pasaulis.
Jie lėtai artėjo vienas prie kito…
“Tai jis…”
“Tai juk ji…”
Jų akys susitiko… Tai buvo kažkas nepakartojamo... Jie stovėjo ir žvelgė vienas kitam į akis. Susitiko du skirtingi pasauliai: jos akys – švelnios, tyros ir linksmos; jo – pilnos nusivylimo, skausmo ir vienatvės.
Jie vienas kitam netarė nei žodžio, tik žiūrėjo į akis, o tai buvo daug svarbiau. Akys buvo tarsi vartai į sielos gilumas, į vidinius pasaulius. Jie jautė vienas kito jėgą. Jie jautė, kad yra visiškai skirtingi, nors ir kažkuo panašūs – abu kažko ieško.
Du žmonės stovėjo pamiršę apie viską aplinkui, traukdami vienas kitą savo priešingumu...
Ji nebandė pradėti pokalbio, jautė – čia žodžių nereikia. Kai kalba sielos – žodžiams ne vieta. Ji tiesiog paskendo jo pasaulyje stengdamasi suprasti kodėl jis toks, kodėl jis gyvena taip. Tai jai buvo keista ir nesuprantama.
Jis išnyko jos akių gelmėje. Jis dar niekad anksčiau nieko panašaus nebuvo matęs. Tai buvo kažkas tokio...
Jie nesikalbėjo, tačiau šnekėjo jų sielos. Jos tarsi susijungė į vieną ir dabar kažkur skrido pakilusios virš kasdienybės. Jie patys to nenorėdami vienas kitam parodė tikrąjį save.
Jie jautė...
Ji nieko nesitikėjo iš jo, jis – iš jos. Bet jie abu kažko laukė.
...Jie jautė...
“Tai jos pasaulis? Negi taip gali būti... Aš būčiau pats laimingiausias žmogus jei manasis nors kiek būtų panašus. Bet taip nebūna. Jos pasaulis – tai sapnas... Jis per daug tobulas. Jame nėra blogio, tai sapnas...”
“Tai jo pasaulis? Ne, tokių žmonių negali būti – tiek blogo vienoje vietoje. Pyktis, nusivylimas, vienatvė – tiek daug neigiamų dalykų... Tai pats blogiausias sapnas.”
Jis jautė, kad nieko nejaučia, ji matė – kad nieko nemato...
Jis negalėjo pakelti tokios gerovės, nes per daug ilgai ėjo į niekur kažko ieškodamas. Jis tai rado per greitai... Tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, tarsi liūtis giedrą dieną.
Ji negalėjo susitaikyti su mintimi, kad gali gyventi toks žmogus. Ji per daug ilgai gyveno sėkmėje, ir dabar ėjo tik – šiaip. Jai jau pakankamai buvo nusibodęs jos pasaulis, bet kitą ji rado per greitai.
Trumpam jų akys išsiskyrė – aplinkui vis dar buvo nyku ir tuščia. Dabar jie galvojo apie tą patį: jie negalėjo pasirinkti... Kiekvieno mintyse buvo sumaištis. Jie pasimetė. Jie nežinojo ko nori ir kas būtų geriau. Atsakymą reikėjo rasti tuoj pat, nes nei vienas nežinojo kiek lauks kitas...
Jis buvo per daug prisirišęs prie savo klajonių, per daug ilgai buvo vienas. Kažkas šalia, šiuo metu? – jam tai buvo per daug sunku. Jis nenorėjo nieko įtraukti į savo klajones, savo mintis užkrauti kažkam kitam. Jis surado būdų kaip išsilieti ir vienam. Tai buvo kelionės ir kūryba. Ir jam to pilnai užteko... gal ir ne.... bet jis bijojo...
Ji nenorėjo kažko, kas būtų šalia. Dabar jai šito mažiausiai reikėjo. Bet dabar jai reikėjo kažko, kas būtų artimas, su kuo ji galėtų dalintis ne tik džiaugsmais bet ir liūdesiu. Ji dvejojo...
“Priešingybės traukia?..”
“Priešingybės traukia?..”
Jie negalėjo girdėti apie ką kalbasi jų sielos, to dėl tik stovėjo ir žvelgė vienas kitam į akis...
Tai truko neilgai. Užsidegus žaliai šviesai pajudėjo minios žmonių kartu nusinešdamos ir juos... Jie nesipriešino... Jie net nespėjo apie tai pagalvoti... Jie buvo priversti eiti toliau...
“Ne, tai ne jis..”
“Ne, tikriausiai tai ne ji…”
Jie vėl kaip ir anksčiau judėjo... į priešingas puses...

Jų akys vėl tuščiai žvelgė į priekį. Į ten, kur jie tikėjosi kažką surasti, kažką kas iš pagrindų pakeistų jų gyvenimą. Jie paprasčiausiai jau negalėjo ilgiau gyventi taip, kaip gyveno  anksčiau – jiems reikėjo kažką keisti. O pirmiausiai jie norėjo pakeisti save…

Todėl jie paprasčiausiai prasilenkė laike…

2002-11-25 11:03
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 18 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-11-05 02:09
Pelas
stipru
respect
po 100 metu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-30 15:14
make_it_better
Gilus, jausmingas , romantishkas aprashymas musu gyvenimo akimirkos...:) (gal tik bishkuti per ilgas)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-27 09:18
Menulio iliuzija
trumpalaike iliuzija...viltis....nepasitikejimas...baime
grazu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-25 17:07
D_e_w on t_he gra_ss
salos susistinka..labai labai retai...tai zhiauri klaida, kad jos susitiko, susitiko judvieju akys, shirdys ir jie vis tiek paleido vienas kita...
ar jos jau sugebejo ivertinti ka paleido?
galbut to nebesutiks visa savo gyvenima...nors ir pakeis ju kelio krypti...kazka juose..bet tai ne tas..tai visisakai ne tas..kas prisiliesti prie savo salos..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-25 14:04
vilyte
Meluok, meluok, tiketi neverta as suprantu nes irgi toks esu....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-25 11:47
tienti
bliamba...kažkoks miražas...toks jausmas, kad tai parašė JI...ta su kuria aš katik prasilenkiau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą