Ką tik nuskintą
baltą
“Pascali” veislės
rožės pumpurą
priglausiu
prie šaltojo marmuro
ant tavojo kapo…
Nelemta jam
(kaip ir tau)
išsiskleist…
Prisiminsiu
iš nuostabos paaštrėjusį žvilgsnį
šypseną
ir rasotus žiedus
pirmąkart dovanotus
tau-
-Kaip sužinojai
kad aš dievinu juos
-tarei
ir įelektrinai erdvę
mūsų akims susitikti…
Dabar liko
akimirka
paminkliniu akmeniu
amžinai
uždengusį žinojimą
ir pažinimą…
… ne tik baltojo
žiedo…