Išgyvensim abu.

Išgyvensim abu. Kai išdegins
Visą netektį laikas ugnim,
Įkyri atmintis neberagins
Širdį šėlti bemiegėm naktim,
Paskutinio saulėlydžio spindžio
Niūrūs laiko šešėliai neseks,
O už vieno vienintelio sprindžio
Kelias naujas ir mums pasiseks.
Kai pajusim, kad vėjas užpustė
Ir neliko pėdų įspaustų,
Kai išmoksime nebesuklusti
Tarp dulkėtų klavišų garsų,
Išgyvensim. Paminę likimą,
Atžymėję datas netektim,
O lėtėjantį savo bėgimą
Apvynioję naujom paslaptim
Išgyvensim. Abu išgyvensim,
Tik ar tokio gyvenimo reik…
Praeitis neužges. Ja rusensim.
Jeigu tokio – tai eik ir išeik.