Lietus.
Sunkiai krinta lašai,
Kurie lyg akmenys žaloja mano rožių sodą,
Kurie nepaiso ženklo:
„Stop! Piktas šuo!“
Nebijo.
Nebijo?!
Bet juk aš Noterdamo kuprius,
Baidyklė.
Aš nelaimingas.
Nejau jiems nešlykštu
Kristi į mano skausmo sodą?
Lašai krinta ir nesustoja,
Lyg kokios sunkios plytos.
Aš šypsausi – mano galva šlapia,
Dabar jie mano draugai...