Vakaras. Įkvėpiu ramaus, kaimiško kvapo.
Neramus vėjas žaidžia medžių lapais.
Bitutės skaičiuoja paskutinias darbo dienas.
Gluosnis neramiai linguoja pagal vėjo dainelę.
Saulutė meta jau paskutinį spindulį.
"Jūs palydėkit mane nakčiai"
Ir paslapčia nusirita žemyn.
Močiutė kviečia blynų.
Pilni, tiesiog jie paskandinti tyroj močiutės meilėj.
Graži drobulė su mano vardu
Jau meldžia, prašo,
Sušildyt mane.
Kaip atsisakysi?
Metu tą keistą, tiesiog gan linksmą planą,
Šiandien sapnus ant šienos kupėtos sapnuot.
Gal ryt?
Tik tyliai dar vėjas,
Pro lango plyšelį,
Užbaigią savo lopšinę.
Atspėkite, kas gi mane,
Pažadina ankstyvą ryta?
Ne saulė, ne.
Ne jos padykę spinduliai.
Ir ne gaidys,
Tas giesmininkas.
O gi senelis.
"Anūkl, gal nari su mana žvajot? "
Nusišypsau.
"Gal ne, seneli. Kitą kartą"
Ir jau bandau ant kito šono mikt.
"Ta tap gyvenims pramigsi"
Gaidys užtraukią linksmąjį "kakariekū"
Ir štai su seneliu,
Žvejojam meškeres ledinian vandenį panardinę.
Politikuojam, šnekames, galvojam.
Prisimenam pro rūką,
Kaip pirmą žuvį pagavau.
Šerkšnas jau žemė užklojąs,
Žvejot visai nesisekė.
Ir štai.
Užkibo man!
Ir niekam nesvarbu,
Kad ji maža, tiesiog mažytė,
Garbės viešnia ant stalo buvo.
Diena saulėta.
Skabau pirštais uogas,
Visas dar užsilikusias nuo liepos.
Pro šalį prašokuoja kiškelis.
Basa žengiu rasota žole.
Iškeliu rankas į dangų ir pasitinku saulę.
Gera pradėti dieną taip anksti.