Rašyk
Eilės (72265)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10357)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 1 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ryte nieko nesakęs vėl dingo, grįžo tik vėlai vakare, vėl atskirai miegojo. Taip ištisos savaitės prabėgo. Atėjo  Kūčių vakaras, aš jį praleidau mamos namuose, su visais šeimynykščiais. Jis nevažiavo, tik vėliau vakare parsivežti mūsų atvažiavo. Kalėdų ryta laukė dovanos. Gausybė dovanų ir beveik visos Viliui. Viena man, mažytė dėžutė iš jo rankų. Atidariau, o ten rakteliai, iškart supratau, kad nuo mašinos. Stovi lauke naujutelaitis automobilis. Aš taip pat jam turėjau dovaną, juk Kalėdos net ir priešai nusipelno atleidimo. Padėkojo.
- Tik buk atsargi kai vairuosi.
Malonios buvo Kalėdos, šventinė nuotaiką, šilta atmosfera ir eglutės kvapas. Praėjo Kalėdos, laikas ruoštis Naujiesiems. Draugės kviečia važiuoti šen, ar ten su savo draugu, o aš nežinau ką atsakyti. Jis manęs ko gero neišleis. Prieš naujuosius jis atėjęs man sako.
- Rytoj važiuojam į vieną vietą. Bus pokilis.
- Tai, kad... – prisiminiau, kad neturiu ką apsirengti tokia proga, o čia taip skubiai prireikė... – Aš neturiu ką apsirengti, reikia suknelės, batelių. Viešpatie, reikia šukuosena pasidaryti, kaip, aš nespėsiu...
- Nesirūpink, aš jau viską sutvarkiau, ryt išryto, kai turėsi laiko, važiuosi pasimatuoti suknelės, priderins ir batelius ir ką tik reikės, gali nesijaudinti. – Paduoda vizitines korteles, - po to važiuoji į grožio saloną, tave ten sutvarkys
Nustebau, kas čia vyksta.
Kitą ryta nuvažiavau nurodytu adresu, į tą vieta kur suknelę turėjau pasiimti paaiškėjo, kad čia dizainerio namai. Aprengė, derino spalvas, rinko kažką, vėl liepdavo nusirengti, kol galiausiai pareiškė, kad man labiausiai tinka juoda suknelė. Vėliau grožio salonas. Ne visas grožiu kompleksas, pradėjo siūlyti tą aną, o aš net nežinau ką atsakyt. Čia plaukus dažo, čia manikiūras, pedikiūras, veido valymas ir kaukės, kerpa plaukus, daro šukuosena, makiažą ir pagaliau save išvydus veidrodį nustembu. Ką su manim padarė. Manęs net mama neatpažintu. Taip atrodydama pasijutau esanti karaliene. Grįžau namo anksčiau dar spėjau pasitvarkyti savo makiažą, plaukus. Grįžo jis, nuėjęs į miegamąjį persirengė. Kol jis dar nebuvo manęs matęs, greit apsirengiau suknelę užsidėjau batelius ir laukiau kol jis mane tokia pamatys. Išėjęs sustingo, pakėlęs akis negalėjo net pakrutėti.
- Aš matau angelus...
Nusijuokiau, taip malonu girdėti komplimentus. Apsisukau, pasidemonstravau. Jis liko sužavėtas. O Ernestas taip pat atrodė kaip princas.
- Dar viena smulkmena, - išėjo iš kambario atnešė aksomu aptraukta juoda dėžutę, padėjo ant staliuko atidarė, o ten papuošalai, krauju prisirpę žėrinti brangakmeniai. Iš tos laimės net kojos linko, sparnai išdygo. Norėjos pulti ir išbučiuoti jį, kad leido man tapti princese. - Na ką gi, metas į puotą princese. – Atnešė juodus audinių kailinukus, apgaubė malone šiluma.
- Dar niekad neteko taip jaustis. – Tirpau iš laimės.
Prie namų laukė prabangus juodas automobilis. Važiavom kažkur toli už miesto. Ta trumpalaikė laimė ir jaudulys trumpam priblėso, apėmė nerimas, blogos nuojautos, kad kažkas gali įvykti. Atvažiavom, amo netekau, didžiulis namas, toli už miesto, miškuose man priminė pilaitę. Svečiai rinkosi, ponai, ponios, panelės. Visur prabanga ir spindesys. Sveikinasi, malonei šypsosi. Ernestas išdidžiai mane pristatinėja, galantiški ponai man bučiuoja ranką. Skamba gyva muzika, šampanas, gėlės. Akimirka pasijutau lyg bučiau papuolusi į kokia gražią pasaką. Šio vakaro šeimininkas negailėjo man komplimentų. Tas ponas, yra Ernesto bosas, žmogus, kuris vadovavo mafijos tinklui. O to pono akys, mane ryte rijo. Kažkokiu svarbių reikalų vedamas Ernestas, mane paliko vieną. Tuojau prisistatė gausybė gerbėjų, kurie kažką siūlė. Visai sutrikau. Nuo šampano darėsi karšta. Su keletą malonių ponų pašokau. Atrodė, kad kiekvienas nori mane priliesti. Truputėli išsigandau nuo tokio dėmesio, lyg saldainį suėstų. Norėjau trumpam atsikvėpti. Staiga prie manęs prieina jauna moteris, begalo graži.
- Labas vakaras, jūs esate Ernesto draugė, taip...
- Taip... – suglumus atsakiau.
- Jis prašė, kad jus paglobočiau. Jums toks vakaras pirmas? – įsikibo į parankę.
- Taip, ankščiau neteko dalyvauti tokio pobūdžio pobūviuose.
- Pirmasis įspūdis būna geriausias, vėliau tai neatrodo taip žavu ir nepaprasta. – Ji buvo liūdna.
- Jūs dažnai tokiuose pobūviuose dalyvaujate.
- Aš juos ir rengiu... iki gyvo kaulo įsiėdė. – Klestelėjo ant kėdės, užsimetė koją ant kojos.
- Norėčiau, kad tai būtų mano paskutinis pobūvis.
- Aš manau, kad Ernestas jus dar ne karta nustebins. Jis moka lepinti moteris. Puikus jaunuolis.
- Taip... – apsimestinai nuslėpiau savo pyktį.
- Štai ir jis... – pasitraukusi kažkur dingo.
Ateina laiptas, jei nebūčiau tokia pykta, gal tas vaizdas man užgniaužtu kvapą. Priėjęs su kerinčia šypsena prašo pašokti su juo. Sutikau. Lyg debesyse šoktum, suktų, neštų. Nepakartojamo vakaro nuotaika užvaldžiusi kiekvieną darė nuostabų, elegantišką. Sustoja pailsėti šnekučiavomės, dalinomės įspūdžiai, džiaugėmės vienas kito artumu. Bet vakaras baigėsi, reikėjo išvykti, bet nesinorėjo niekur eiti. Dar truputi, dar vieną šokį, dar viena šampano taurė. Jis mane patikino, kad šis vakaras dar nesibaigė, kad dar bus tokių vakarų daugiau ir dar nuostabesniu. Atsisveikinome su vakaro šeimininkais ir vėl pasukom snieguotu keliu per mišką, kuriuo mes atvažiavom.
2004-07-19 17:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-19 19:52
Besardi
"Ateina laiptas, jei nebūčiau tokia pykta, gal tas vaizdas man užgniaužtu kvapą." - kiek klaidu matai sitam sakiny? Ir siaip u nosiniu laaabai daug kur truksta. Persiziurek klaidas atidziau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą