Rudeniškam liudesy paskendo žemė,
Ir monotoniskai dainuoja purvinas lietus
Žmoguj vėl glūdi kasdieniška paletė.
Už lango šalta ir niūru...
Klajoje spalvose gamtos nuogybė
Ir rodos, nieko netenku?
Ššš..Įsiklausyk,žmogau į rudenį/
Jauti kaip groja mėnuo pilnaty?..
Ruduo tavy sukūrė liūdesį
Tačiau tik laikiną-priimk jį.
Nesibodėk lietaus,pakelk akis į aukštį
Pajusk savy daugybę išgyvenimų naujų.
Per liūdesį į laimę,per laimę i žvaigždes,-
Juk žvaigždės visą naktį šviečia.
Iš ašarų į juoką ir vėlei į pilnatvę
Ir vėl gyventi daug geriau,Tiesa?...