išėjus į
geltonų žibintų
gatvę
tave pamačius
pajutau
tartum baltais sparnais
balandžiai
širdį man
kutentų
priėjęs
geltonų žibintų
gatve
man piršto galiuku
pilno mėnulio
spindesį
nuo sielos
nubraukei
gyvendami
geltonų žibintų
mieste
cinamoninių
jausmų
lovoje
būsimus vaikus
skaičiuodavom
išeidamas iš
geltonų žibintų
miesto
numetei
kaip šlepetes
prie durų
laukųjų
laukiu
kol grįši