Grojanti

sena kaimo žvejoklė
raukšlėtais padais, išstypusi
savo kieme, ant senoviškos
trifazės piramidės (negi sumenkins) - taburetės
sėdi
akordeonas visam sodžiuj
ūžauja
nuo josios dantukų
tai tie dar nenusimetė
irgi, su klavišais susilygino
juodai balta, baltai juoda

o muzikuoja tamsta
labai rimtai, nuo seno
krūmuosna klausaus, ausis užglaudus

išmokusi ana vien tobulą
Yann Tiersen raštvediją
o taip gražu
dar retkartėm klusnus vibrato
ir sielai artima, ir sielai
les jours tristes
tai žybčioja susenusios akutės
o juodos juodos
pirmykščių žolinių angliukai


oi, bitutės iš kur čia
ar muzikon subėgot, ar kandat
kandat spygliukais
geriau sėskit šalimais
akordeonas še tau, birbina

gyliukais - auuu
senoji - la rupture