melancholiškas miestas
geltonų tramvajų dunksėjimo
nugirdytas ir arbata grįstas
gatves mano žinion atidavęs
vaiko muses iš minčių,
vaiko ir primerkęs katiniškas
akis miegoti neleidžia.
panagėse dar Vilniaus yra:
leisk kišenes prieš nosį išverst
[atėjau čia be bilieto ir
išeisiu lygiai taip pat],
kviečiu tave puodeliui arbatos
ant šaligatvio krašto prisėst,
šimtakvoldžius sijonus pasikaišyt:
liko dabar tik tave, Lisabona, aptart.