vėl ir vėl

Šypsenos gali palaukti rytojaus
Kol laikrodžiai patys savęs išsigandę sutruks
Ir niekas šiam pasaulyje nebebus gražiausias
Ir niekas nemokės įsimylėti kelis kartus.

  Tau liko du metai
  nesiplėšyk
  gyvenk kaip pridera
  tokiems kaip tu.

Žvaigždės gali kristi ir apsigyventi žemėje
Susiręsti būstus mano delnuose
Na ir kas, kad šiandien mano laimė rankose netelpa
Neblaivios mintys vis tiek užčiuopia tiesą.

  Man sakė nesidraskyti veido
  liepė džiaugtis
  ir išmokti mylėt,
  o kam, mano vasaros suskaičiuotos...

Ašaros išsprūsta iš tylinčių akių
Mes juk sulauksime rytojaus
Išmoksime neišsiduoti ir juoktis, turbūt...
šioje istorijoje vietos man pristigo.

  kiekvieną dieną
  aš išmoksiu
  per naujo žaisti žiemą ir
  užsigydyt ledu sudraskytus delnus vėl ir vėl...