Iš pasąmonės...

raudonis apšviečia stalą ir lempą
rankos neklauso kūno (ar smegenų)
nenulaiko tušinuko ir negali rašyti

ir jos plaukai išplaukia kitur – į kitą erdvę
(ar reikėtų pamojuoti?)
kakavos gėrimas – tai tarsi simfonija apie tuos purius
                                                                plaukus
kurių niekada man neteks liesti veidu
kuriuos galėčiau suvalgyt užgerdamas vynu
ar išgerti
(naudotas šampūnas tik padarytų slidesnius mano veiksmus)
tie plaukai burnoj atrodys lengvai skaniai
neuždusčiau nuo jų
mano burna – lyg didelė juoda paslaptis sauganti ola

ateikit ir pasižiūrėkit į ten augančias žoles
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
tai juk jos plaukai

2002-03-24