Sudužo. Viskas dūžta. O po to beviltiškai bandai iš šukių atkurti pradinį kūną. Tas žodis: Kūnas. Iš fizikos pamokų atsimenu: jeigu kūnas juda tiesiai ir tolygiai... Užmiršau kaip ten toliau, bet , ko gero, toliau kažkas gero. Juk "tiesiai" ir "tolygiai" negali būti bloga. Gali būti tik ramu, tylu, gera ir šilta. Svarbiausia, kad šilta. Žiema svarbu nesušalti. Snaigės gražios, kai šaltis nekanda nosies.
Apie ką aš čia? Berods apie fiziką. Gal jei turėčiau antenas lyg koks marsietis, galėčiau pasiųsti savo mintis kaip elektromagnetines bangas. Įdomu kaip toli jos nueitų? Na, jau tikrai netikiu, kad iki kieno nors širdies... Ko gero naivumą praradau tada, kai mokėmės apie tai, kad norint pagauti konkrečias radijo bangas, reikia nustatyti tinkamą dažnį. Hmm... Matyt, dar niekas jo nenustatė taip, kad sugautų mano signalus.
Keistas jausmas. Aš kaip kondensatorius, kuriam velniškai reikia išsikrauti.
Apie ką aš čia? Kodėl panktadienio vakarą sapalioju apie fiziką? Eisiu geriau paspausti ranką Hercui ir Popovui. Pakelsim tostą už Markonį ir Niutoną(ir nesvarbu, kad jis mirė nekaltas).
Ech... Kad tik antradienį nepakviestų atsakinėti.