Jos kaip broliai,
jos kaip sesės –
baltos snaigės
iš dangaus.
Sukas fūgomis,
pegasais,-
prie kurių man
prisiglaust?
Skriesiu aš
tarp šėlsmo balto,
pragaištingo
ir svaigaus –
to gyvenimo,
kurs šaukia
ligi žemės
iš dangaus...
O tada,
kai virsiu sniegu -
baltu apklotu
armens,
išvoliosiu
tavo miegą,
blėstant rytmečio
sapnams.
Sniegas blykšta,
vandenija
amžinos kaitos
virsme - snaigių šokiai
nuvilnija
balto ilgesio
gaida...