Myliu lietuvį

Myliu aluj lietuvį prie lietuvio,
ir aukštaičius aš Airijoj myliu.
Tylu bare - kaip tyli girtos žuvys
ar vyrai užsikimšę sielas bokalu.

Bučiuoju paryčiais didvyrių žemę
ir tautą parsivest mane šaukiu.
Žalsvi sargai mano stiprybę semia,
vardan vienybės žydi su tokiu.

Budėjau amžiais, aš, tėvyne brangi -
ir vienišas, ir su sargais žaliais.
Kokia graži, mano, ligoninės padangė,
kad, rodos, niekad gyvą nepaleis!

Parsvirduliuoju aš takais dorybės
ir nerandu Žvėryne Lietuvos.
Prie Daukanto asfalte kalas grybai.
Ar nieks nepavogė man dar galvos?

Paduok, sesule, savo tvirtą ranką
ir gyvą širdį prie gyvos širdies.
Tribūnose arkliai baltieji trankos.
O kas mane balsadėžėn įdės?

Šaukiu aš tautą urnomis užguitą!
Kas saulę man iš Bezdonių parveš?
Aš sumokėsiu PVM ir muitą,
Bet kas už mane vėliavas nuleistas neš?

Mes neprileisime savų per šūvį.
Lai tavo sūnūs burtus dusyk niekur mes!
Myliu  kapuos lietuvį prie lietuvio!                                       
Lietuviais esame senovėj gimę mes!