kelinti metai pro langą
grasina iššokti užuolaida
kelinti metai tas pats
pro atvirą uždarą akliną
mėnuo dangum kaip per brastą
į delčią keliauja
saulė skliautu tarsi luotas
į vakarą irias
ir tik aš vis bijau – ne vanduo
ir ne dugnas dangui dangus
aš ne dėl bet savęs nerimstu