Tavo trimatėj erdvėj
nerandu įžambinės, kraštinių,
briaunų.
Jaučiu, Pitagoras dar užvakar girtas
paklydo už Nilo tarp piramidžių
pirmapradžių raidžių ir skaičių
Niekaip užčiuopt negaliu
nežinomųjų - kintamųjų. Nesmagu.
Kerti per šaknį
Languotais marškiniais. Kvadratiniais.
Vis tiek kampų nesurandu,
nesuprantu ir nesugaudau -
kišenėj tiktai pusė matlankio
apdžiūvus
Išsprūdus
nors mažytei tikimybei,
jau rangosi teorija -
liepsnoja medžiais...
be šaknų.
Padovanojai man raidžiuotą kaladėlę -
Keistokas tavo adresas
(kauliuką mesk, jei laimė tavo).