Ramiai banguoja lapija
ir liejasi nupraustos naktys,
jos drumzlinu metu užgimusios
kalbina žvaigždes
ir šviesulius dausų,
nušvinta jonvabaliai
ir žiburiai langų
apšviesdami kelionę piligrimo…
Į kūną smelkiasi ruduo
ir ilgesys
vienoj poroj kinkyti naktį…
Ir dylantis mėnulio dalgis,
nostalgiją prikėlęs iš miegų,
už šilo slepiasi.
Ruduo ir ilgesys
tuksena lietų-
vėsos prisodrintais lašais
draugystę tvirtina
gaiva…
.
O ten toli,
prigludęs prie kamieno
senos obels,
keleivis supa veriamas žaizdas,
aitrias,
tuščiai,
o gal prasmingai
ištaškyto laiko…