pasiramsčiau, pasikasiau
į medines duris už tavo karalijos
galva nublizginta it raktas
o vis tiek
į spyną nepritiko
artėjimą bandžiau:
skambutį kirkinau -
neatsakei į šaižų paukštį
langus išbarškinau -
inkščiau užuodęs tiktai savo kraują
kai tu
akis, ausis sučiaupusi
šypsningai
galbūt ploveisi rankas.