Rašyk
Eilės (72133)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10342)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai aisbergas dreifuoja širdimi,
o mintyse jaučiu nuobodžią tylą,
vienatvės paukščiai žaidę manimi
skardžiais balsais į nuotaiką prabyla.

Jie seka pasakas, kaip liūdesio lietus
palaistė gėlę džiaugsmo, šypsenos,
kaip ši gėlė vidudienį nuvyto -
neberegėjo saulės niekados.

Kaip rimo kvailas siautulys,
kalba prarado amžinają mintį
ir kiek tai suteikė prasmės,
kiek seno laiko sugebėjo užgęsinti.

Vienatvės paukščiai suokia nerimo dainas…
Jie skubina mane pamiršti dieną
ir pliaupiant lietui liūdesio padovanoju jiems save…
Dabar aš melsiuos tamsoje – ne vienas…
2001-09-28 23:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 18 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-16 13:11
min
min
2. pora gerų eilučių esama.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-06 00:57
rugile2007
ai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą