Negalvok, kad tavo mintys atsimusa kazkur i dangu, jos lieka manyje. Tavo mintys kaskart vis naujos...kaskart idomios ir grazios...keistos ir svelnios ir taip man reikalingos, nes galvojant apie tave svajones vel igauna prasme...galbut jauciuosi keistai, bet kartu ir esu rami, nes zinau kaip gera klajoti...kazka galvoti, nes mano mintys priklauso tik man. Mums sunku bendrauti zodziais...gal tai baime, kad nesuprasi manes, o gal nesugebejimas atsiskleisti, bet juk ir rozes ziedas neisiskleidzia be saules ir vandens... Pasaulyje yra keturi stebuklai - saule, jura, lietus ir vaivorykste. Saule sildo musu sirdis, o surus juros vanduo nuplauna ir uzdegina jos zaizdas. TU tarsi lietus...kartais siltas, kartais saltas, gal krentantis man ant skruosto...kartais pavirstantis asara, gal skestantis mano padrikuose plaukuose, bet visada ilgesingai laukiamas... Gal AS busiu po lietaus pakilusi vaivorykste, apimanti tiek spalvu, kiek yra manyje minciu, iliuziju ir priestaravimu...???