+++

Mano gyvenimas trumpam išsitempė kaip guma: ilgi rytai ir nušalę

kojų pirštai; masažas ir žandikaulį išnarinantis žiovulys (nuobodulys);

tada įprastinė choro repeticija (vonioje, kvepiant medui).

Šiandien eisiu užkasti savo troškimus (jau pusmetis kaip jie

neišsipildo – velniai juos griebtų ir nutvotų į pasaulio galą.)


Norėjau pažinti tobulybę – turėjau įlįsti į jūsų kailius, pagyventi

jumyse, kad suprasčiau kaip kiekvienas brandinat savo ašaras, o po

to skaudinat kitus, kad tos ašaros įgytų geros kainos kvapo, po to

galėtumėt girtis, jog viską gyvenime pasiekėt savo jėgomis.


O mano gyvenimas išsitęsė kaip guma, tvyro virš sraunios

banalybės upės, pagiežingi mano jausmai užkraus jūsų pavargusius

pečius mano kliedesiais.


Aš nepašauta gulbė, mano mirštanti giesmė netrokšta pasiekti

visiškai nejautrias (išderintas) jūsų ausis. Aš tik šlubuojantis

pingvinas tik kryp-kryp-kryp-krypuoju per gyvenimo akmenis,

kažkieno atmestinai išbarstytus kelyje (savo pamečiau).


Ir nieko neprašau… Ir nieko nereikalauju… Ir nieko nemeldžiu…. Ir

nieko jums neduosiu….



Tik trumpam nusižengsiu taisyklėm (savo sukurtom), išverksiu

nežinią.


O rytojau pažiūrėsiu, kas iš to išeis.



Ir pabėgsiu trumpam, kad suprasčiau sugrįžimo skonį.


Mintyse tuksena paskutinis sakinys (baltos raidės, rudas fonas) -

„dantų žymės obuoly – gyvenime, koks tavo skonis? “
(Just.. Marcinkevičius)