žiūri į jos iškirptę
liūdnas,
kažko pasiilgęs
kažko neapčiuopiamo,
ne materialaus
lyg namai
ir balti nėriniai
ir jos žingsnis
po kojomis
grindinį
skeliantis
Žiūri į iškirptę: taigi akivaizdu, kad pasiilgęs kažko meterialaus (objektyviai mąstant), bet ne... pabandykit kokius 10 ar dar daugiau metų pašokti, pamatysit, kad vis dėlto tas kažko nematerialaus, neapčiuopiamo pasiilgimas yra gryna tiesa... :) o va tos moters žingsnis išties grindinį skeliantis, bet čia ne tik šokėja gali tą grindinį skelti, tiesiog šokėjos grindinio skėlimas akivaizdesnis... :)
Įspūdinga... va čia tai tikrai pagautas šokėjos ir šokėjos santykis: „nematerialus“, neapčiuopiamas... fantastiškai patiko... galėjo tik to atvirumo būt dar mažiau (pasirodė, kad žodis materialus čia netinka), nors jis visai prasmingas, gal ir reikalingas... na, be to, šiek tiek toks nenuosekliai einantis, šokinėjantis, bet ir tai visai patraukliai atrodo... :) žodžiu, į mėgstamiausius, ir norėtųsi dar milijonus kartų skaityti, bet kad reik eiti dirbti... na gerai, dar bent vieną kartą perskaitysiu... gerai čia pagavai momentą... :)
Mhm, logikos arba skyrybos zenklu paieskos yra didingas dalykas. Bet juk kartais (o gal visada) - arba kaip dabar - to tiesiog nereikia.
As is viso nezinau, kas svarbiau - taisykles, taisyklingumas ar eilerascio energetika, charizma, aura. Manau, kad tai. Ir sikart: taip, Panytele :)
lukas išpreparavo kūrinį, kurį, betgi, vertinti derėtų veikiau intuityviai, vadovaujantis asociacijomis ir jausmu, likusiu perskaičius jį, o ne skaldyti į sudėtines dalis - jis išvis neskaidomas. gramatinis skrodimas šiuo atveju prilygsta mėginimui aprašyti Monos Lizos šypseną, pjaustant į dalis patį paveikslą:]
pliam, pasakė lukas, kad pjaustyt negalima, o po to taip išmėsinėjo, kad gyvos vietos neliko :)) neee, jei ką rėžt, tai tik vieną iš tų daugiskaitinių kojų. žinai, panytėl, kai paaiškinai, tai logiška visai, bet vis tiek vis tiek! kita vertus, tai liga: kai nustoji savo eilius laikyt monolitais, tai ir svetimus norisi pjaustyti. viskas, prijom, sėkmės
Labai stiprus f.luchette. komentaras - blyn šiaip, kiek pastebėjau, komentuoti tingi, tačiau Balkono Klubo narių neužmiršta, matyt. :D
Eilius man tai stiprus. Panytėlė manęs tikriausiai iš principo nekomentuoja (arba neskaito), tai aš irgi kukliai jos atžvilgiu kažką tepasakau apie poeziją, tačiau gi čia per stipru, kad nepasakyčiau. Kažkoks sutramdytas gaivalas.
Sutinku, taškus išmečiau, galėjau išmesti ir kablelius. Taip, namai tik skambesys. Kenkėjas tam ten ir įbruktas - kad blaivytų nuo ūkanų. O sinonimai - kad jas tirštintų. :P
mes statėme, statėme ir pagaliau pastatėme.
tenkina: skambesys ir "vaizdelis". aiste, paskutiniai penki gabalai (eilutės) nepjaustomi ir skoniai jų nekeičiami, manau. čia tavo atbukę receptoriai :P
netenkina: skyryba (nesuprantu tų 2 kablelių arba kitų ženklų nebuvimo), "ne materialaus" - išvis kaip kenkėjas (nors ritmą palaiko gražiai), refrenu proziškai iškirtęs tamstos ūkanotas pievas, "lyg namai" - sutinku, nėra nei vieno įmantraus žodžio, tačiau šitas tik skambesį ir tepalaiko (dvasiškai jis man - nulis).
išvis: liūdnas-pasiilgęs, kažko kažko, neapčiuopiamo-ne materialaus, ir ir, žingsnis-kojomis-grindinį. nu vieni sinonimai. nu ir kas?
beje, dar logika (mano?) sušlubavo: žingsnis (tas skeliantis) bei (kad ir balti) nėriniai irgi materialūs?
na taip, rožinis :) ir kas iš to? i mean, svarbiau, kaip persiskaito. juk temos - na, mažai tokių, kur visai gali būti tolimos, nepažįstamos, nesuprantamos (ar lygiai taip pat: neįtikimos, dirbtinės, banalios). o persiskaito gerai. todėl, kad koncentruotas, kad pilstymo nėra. žodžiu, fotografija, ne eilius :) ir tai komplimentas
na, nebūčiau aš, kad niekas neužkliūtų. žinau, kad daug laiko ir dėmesio skiri savo tekstams. tačiau šlubuoja vienoje vietoje arba tavo, arba mano kalbos jausmas: "ir jos žingsnis / po kojomis". man čia, sorry už kalambūrą, kojos dvejinasi. imo, galima būtų jas ir praleisti ar (išlaikant originalų ritmą) kažkuo keisti. bet gal čia tik man? nes kiek mačiau, niekam neužkliuvo.
ir - kad ir ką sakytų - tai tikrai ne "gali ir geriau" tipo eilius. nors Panytėlės galimybės neišmatuojamos, aišku :))
už kojas rašyčiau 4, bet neapsimoka gadint statistikos. šiaip ar taip, tekstas man patiko