..kokia spalva....?

matei žydint šermukšnį?
  -neprisimenu.
aš kartais tyčia eidavau ten. Raukšlėmis išvagota tako kakta vis dar meiliai glostydavo ant jos krintančiomis žolėmis mano nuogas kojas.
staiga šermukšnių sparnuoti lapai užmesdavo ant manęs savo tamsiai mėlyną virpantį šešėlį. Pašaliais pūpsodavo mėlynės, visuomet žalios, ir ramiai liūliuodavo su keliomis boružėtomis musmirėmis. Tuo metu aš svaigau šermukšnių kvapu..
tvanku..
gera..
ir staiga vėjas nuplėšdavo šešėlį ir kvapus. Mintys dar ilgai grįždavos atgal į svaigulį....
  -na.. smagu, žinoma...
tąvakar sėdėjau prie lango. ledo karpiniai ant jo jau buvo nušliaužę kažin kur pasiganyti.
šermukšnynas. Spindinčiame ledo gabalėliais sniege dar atsispindėjo kelios raudonos uogos.
vienišos.
mano širdy jau seniai spindėjo vien ledas... be vaisių...
  -atsiprašau. Jej būčiau žinojęs, jog tie medžiai tau tokie svarbūs - nebūčiau kirtęs.
tu tiesiog nematei jų žydint....