Nepasotimana

Šiltų pėdsakų kvapu nusekiau
paskui pabėgusią nuodėmę...

Paklydau tarp tikrovės ir iliuzijų...

Pragraužtoj sąžinės skylėj - tuštumą
nusidėjimas saldus paliko,
nesugrąžinamų minčių apsvaiginta...

Tik naktimis - tarp tamsių šešėlių
vaidenasi tavo siluetas -
nesugaunamas, nesusekamas,
žodžiais neužliūliuojamas...

Neturiu teisės prašyt,
kad sugrįžtum...
Tavo vietą užėmė kita nuodėmė...