Sapno palydėta

Nuovargis kaip cukraus glaistas apsėmė kūną ir akys saldžiai užsimerkė. Mane traukė tamsi šilta srovė. Tik palaidų minčių spiečius dar bandė išmesti inkarus tarp dienos ir nakties vaizdų.
Skaudi tuštuma po krūtine vėl plėtėsi, kandžiojosi aštriais dantukais, neleisdama lengvai ištrūkti miego keliais. Tą jausmą pažinojau geriau nei savo veidą. Tarsi antrą, negyvą širdį spaudžiau gilyn į save, kasdama jai duobę - šulinį laidotuvėms. Bet alkana burna sieloje neramiai žiopčiojo, taikydamasi praryti visa, kas geriausia.
Nebeturėjau jėgų priešintis. Pajutau aplink save vandenį ir pasidaviau jam į glėbį. Šalta banga perliejo nuo galvos iki kojų. Mano kaklu slydo smauglys. Išsigąsti buvo per vėlu. Ištiesiau jam ranką ir laukiau. Gyvūnas palietė delną blizgančia galva ir ramiai nusprūdo tolyn, palikdamas bejausmio bučinio atspaudą.
Vanduo laižė vis tolimesnius kambarius, grasindamas praryti visą namą. Tarsi atgijusi statula vienu akmeniniu žingsniu pakrutėjau aukštyn ir atsidūriau prie lango. Šlapia stichija blaškėsi už nugaros, bet nesiteikiau ilgiau su ja grumtis. Apsimečiau, kad nepastebiu ir šalimais pralekiančių vandens paviršiumi žmogystų, padrikai rėkalojančių į visas puses. Įsitvėriau lango rėmo kaip ribos tarp oro ir vandens.
Anapus atviro lango išgirdau linksmus balsus. Ryški saulėta šviesa sproginėjo spindulių pliūpsniais. Juose strakaliojo pulkas vaikų. Nerūpestingi siluetai šokinėjo namų stogais! Didžiausias pirmasis karpė orą kojomis ir pagal muziką mojavo raudonu lietsargiu, aguonos liepsna žydinčiu virš miesto. O kiti dainuojantys ir šokantys vijosi iš paskos, nepastebėdami siaurų gatvelių tinklo po kojomis. Šviečiantys stogai buvo jiems tarsi skraidantis kilimas, nešantis džiaugsmą virš nuščiuvusio miesto.
Per mirksnį raudonas lietsargis atsidūrė po mano kojomis. Pamačiau prieš save besijuokiančias akis ir šokau ant artimiausio stogo.
Nubudau. Šulinys manyje nebeturėjo dugno. Saulės kibirkštys, vandens lašai, neskaityti meilės laiškai, dainų aidas vertėsi per sapno langą ir liejosi į naują dieną. Jei tada būčiau ką nors sutikusi, pasemčiau vieną kibirą ir užpilčiau ant galvos.