pusryčiaujam kalnuos
žadinam baidykles pievose
plikomos arbatžolės neblunka
saulė vien rytu nesidžiaugia
bitės iš patrankų lenda
šiemet karo nebus
visko rods ir per daug
tik žodžių kaip visada trūksta
lendu iš dievo guolio ir skaitau
testamentą - nei naują, nei seną
metu viską bedugnėn, brendu pieva
rasa suvilgys kojas badomas
dangus, sako, geras - be galo
ir švyti - plaukus skandina
atstumą tarp čia ir ten
atsidūsėjimais matuoju