miestą susiurbė išbadėję kaminai
juodosios skylės veidais į dangų
virstantį dūmais
pro švento pegaso šnerves
matyt šals
ir rytą žolė bus balta
tarsi karčiai
glostomi vėjų
prieš plauką
drebės praeivių šešėliai
ant šilkinės nugaros
į odą smigs smailios moterų pakulnės
plakantis širdį žingsnių aidas
balandžių sparnuotas mėšlas
kertantis erdvę
laisvo kritimo pagreičiu
fizikos vadovėliai
dar uždarytų knygynų lentynose
kramtomi dulkių
o tai veik tas pats kas dvasių
tylėjimo įžadus
sulaužę žvirbliai
rytui nederantys plepalai
bohemiškai užsimetus koją ant kojos
lauko kavinėje
traukiant svaigų
arabikos kvapą
tokį artimą amžinybei