Šokoladas

rytas ir vėl
nieko nežadėjo,

nežadėjo ir gėlės
vazoje

tik pralėkdamas paukštis
numetė man laišką, kuris
pakvipo tuštuma

keistai į tai reagavo miestai,
o gatvės baidėsi minčių,

bet net ir po lietum
to nepaslėpsi-
nepaslėpsi, jog sunku!

virtuvėje, ant stalo
tingiai gulėjo jis

rytas dar vis žvalgėsi:
-gal susimąstys?

tačiau
lėtai
burnoj
ištirpo
šokoladas