Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šeremetjevo - 3 – taip, ta vieta turėjo pravardę, Valstybiniu civilinės aviacijos tyrimo institutu (GOSNII GA) ne visada vadinosi. Daug kas ten vyko. Keitėsi ir pavadinimai.
Gorbačiovo laikai. Perone viens po kito rikiuojasi nauji lėktuvai. “Greičiau, greičiau, greičiau!” – šaukia “Aeroflot” vadovai, – gamybinius bandymus darykit”. O kiek dar aviacinių užsakymų iš šalies. Ir viskas už pinigus. Buhalterija dirba iki tamsos. Banke sąskaitos užsikimšo. Ką daryti su pinigais? Šaukiamas profsąjungų susirinkimas. Gal pamirštos poilsio bazės skubų remontą užsakyti? Gal laivą–viešbutį nupirkti, kad darbuotojai su šeimom po Maskvos upę plaukiodami per išeigines pailsėtų? Algos, premijos jau seniai mokamos pagal maksimaliausius tarifus. Už instituto IL-76 čarterinius reisus firma begalę video ir garso aparatūros siūlo… Visi turi balsuoti, kad niekas nepyktų. Nėra kada sąrašus skaityti. Visai jauna kompiuterių specialistė Tėvynės karo veteranų algalapyje gali būti įrašyta. Niekas neturi pykti...
"Nusipirkim pagaliau faneros", – šurmulyje kartas nuo karto pasigirsta Michailo Bačiulio balsas. "Miša, tylėk", – kiti ramina, – nespėsim vaikų darželio statybos aptarti. O Miša vis tiek: "Nusipirkim pagaliau faneros! "
Michailo Eduardovičiaus Bačiulio senelis 1912 metais pardavęs netoli Molėtų gražų ūkį ir paėmęs iš Videniškių kapinaičių saują protėvių žemės, emigravo į Odesą – emigrantų laivai tada plaukė į kitą pusę. Tėvas Eduardas Bačiulis, augęs netoli garsiųjų Anatros lėktuvų fabrikų, sudaužytų Raudonosios Armijos tam, kad Antantės karinių jūrų pajėgų flotilė jų nepaimtų, tapo vienu garsiausių buvusios Sovietų Sąjungos lakūnu bandytoju. Kėlė į orą ne vieną pirmųjų keleivinių lėktuvų. Romus, inteligentiškas, niekad neatrodęs vyresniu kaip penkiasdešimties metų, liko nepamirštamu žibesiu aviacijos pramonės elite.
Miša (Mikas, Mykolas) jaunystę irgi praleido ore bandytoju, bet ne pilotu – borto inžinieriumi. Pilotu jis negalėjo tapti dėl subtilios priežasties – buvo netekęs kojos. Na, ne išgarsintuose mūšiuose su priešo aviacija. Koją jis prarado 14 metų... bėgdamas Maskvoje nuo tramvajaus konduktoriaus.
Susitikom, kai jis buvo An-2 vedančiuoju inžinieriumi. Šeremetjevo-3 turėjo visų kada nors “Aeroflote” skraidžiusių lėktuvų vedančiuosius. Iki darbo su An-2 Mišos “meilė” buvo IL-18 - arkties ledų ir žuvies žvalgybos variantas. Jo idėja, jo kūryba, jo gyvenimo skrydis. Rekordai ir pasaulinės didelių lėktuvų skrydžio nuotolio varžybos.
Į Dotnuvą jis atvyko su keliais senyvo amžiaus borto operatoriais. Na ne iškart apie jį pasakoti pradėjo Andrejevičius.
"Žinai, Tomai, nepergyvenk. Su tavo aerodinamika nieko bloga negali būti, jei jau mus čia pasiuntė. Įrašysim duomenis, o po iššifravimo Miša tikrai nieko nesupainios. Bet va, per vėlai susitikom - šito gaila".
Taip, vienas iš jų darbo įrankių buvo parašiutas. Didelės operatorių grupės, skrydžių duomenų įrašymo aparatūros prikimštuose didžiuosiuose lėktuvuose, privalėjo būti su parašiutais. GOSNII GA daug kartų bandydavo visus iš konstruktorių biurų atsiųstus lėktuvus, kol patekdavo į „Aerofloto“ oro linijas. Bet ne tai norėjo pasakyti Andrejevičius: "Žinai, aš pirmas atidaromą krovininį liuką dabartiniame AN-26 bandžiau. Priėjau vienas, neprisirišęs, ir atidariau. Pilotai ne iš kart suprato. O prieš tai kiek aptarinėjome, kaip toki didelį lėktuvą liukas gali apversti. Aukštai turėjome bandyti, atseit kad iššoktume iš besivartaliojančio lėktuvo. Ta liuką vienas vaikinas panašaus amžiaus kaip tu išrado. Daug metų iki pirmo skrydžio praėjo. Oi, kaip jie moka žmogiškus syvus iščiulpti. Jaunas žmogus tada jau su lazdele vaikščiojo ir jam tai jokio džiaugsmo nebeteikė. Per vėlai susitikome. Šiandien nieko nereiškia tokia nesudėtinga modifikacija, o žmogaus nebėra. Bet ir iš Iljušino bei Tupolevo jie dar syvus traukia. Mes bandom lėktuvus, o jie prie mūsų ataskaitų kabinete burkuoja kaip užsimerkę kalakutai. Tupolevo pažymių knygelė jiems ant stalo guli. Negalėjo žmogaus gyvenime palaužti, bet dar ir po mirties stengiasi... Ir žino, oi kaip žino tą gyslelę. Nežinotų, taip aukštai nekiltų.

Pirmas skrydis IL-18 į Atlantą buvo stebėtinai ilgas. "Skrendu - sako Miša - siela groja, kaip viskas gerai pavyko su žuvų žvalgybos variantu. Apačioje vandenynas banguoja. Niekas taip toli nuo kranto dar neskrido. O prie Grenlandijos staiga keturi "Fantomai" prisišliejo. Spalvoti. O kokie lakūnų šalmai, kombinezonai, pirštinės. Kaip per ledo ritulio varžybas CSKA su Kanada. Pasijutau, kaip Lužnikuose. Bet staiga kilo panika. Visi parašiutų, sumestų į kampą griebėsi. Laidus nutraukė. Aparatūra išsijungė. Ausines po kojom sutrypė. Dar parašiutą išskleis, pamaniau, bus visai... Ne Maskvos psichiatrines prieigos visgi - Grenlandija. Bet kas įdomiausia, tik po to, kai nuraminau komandą, jie mus rimtai „į reples imti“ pradėjo. Vienas po pilvu nunėrė. Žiūriu į jį pro liuką grindyse - tas tik viska nužiūrinėja. IL-18 gerai žino. Tik po tomis dalimis, kurių anksčiau nebuvo, kažką į mikrofoną šneka...
"Neperdėk, Eduardovičiau - sako Andrejevičius, - čia jis tik negalėdamas tavo mordos pakęsti anekdotus pasakojo. Manė, kad bombonešis, taps didvyriu - o ten po pilvu pamatė, kad pro didelį žvejų iliuminatorių tik Bačiulis žiūri" "Be to kas nežino, kad tu Amerikos šnipas. Dar nuo caro laikų. Ten jie tau tik ženklą davė. Po to nė vieno iš mūsų nei tardė, nei apie tave klausinėjo". Aš tikrai parašiuto griebiausi. Tau Miša tai ką, prisimins kaip šviesų protą. O mums tik šaltas Atlanto dugnas per šaltąjį karą".
Iš tikrųjų tai buvo pojūtis, kokį jaučia paprastas keleivis krentančiame dideliame lėktuve. Labai mažai tokių, kurie tokią patirtį vėliau darbe galėjo panaudoti. Aš daug vėliau supratau tada išgirstą frazę " Jak'ai per vaikų rankas praėjo".
O apie Mišą kitaip lakūnai-bandytojai kalbėjo. Kartą ekipažas ruošėsi skristi bandomąjį maršrutą į pietus. Siunčia Miša pas tėvą, kad pasirašytų skrydžio užduotį. O tas, kaip nuliūdęs mokinukas grįžta – užduoties lapuose tundros miestai šviečia. „Leisk, aš nueisiu“ - sako kitas - tėvo bendraamžis. Po kelių minučių išėjęs rimtu veidu pilotus skubina: "Adleris su dviem nakvynėm Sočyje". O tėvas, išėjęs iš kabineto: " Miša, kai grįšit, pas mane namo užeisi. Ką sunku buvo pasakyti, kad čia paprasčiausiai vaikinams reikia?
Sėdim kartą pas Miką Bačiulį namie, o jis tyliai sako: "Kaip senelis iš Videniškių protėvių žemės atsivežiau. Kažką ne taip padariau. Tėvui nebūtų patikę. Jis mums nieko apie Lietuvą nekalbėjo. Susitikau su seserim, pradėjau linksmai pasakoti, o ji pažiūrėkim, sako, ilgai į tą žemę ir patylėkim kaip tėvas tylėjo. Mes ilgai žiūrėjom, verkėm ir tylėjom".
Taigi, Šeremetjevo -3. Profsąjungos susirinkimas. Pusė salės už IL'o čarterius nori ne video kamerų o kavos malūnėlių gauti. O Miša kelia ranką ir kartoja: "Nusipirkim pagaliau faneros".
Instituto direktorius ramina: "Draugai, visų, visų nuomonių išklausyti reikia. Michailai Eduardovičiau, prašom, ką jūs apie fanerą norite pasakyti? “ Atsistoja Miša. Jis niekada nenaudojo  ramentų. Ir sako: "Anekdotas po karo sklandė. Po ilgų vargų kolūkis gavo 40 rublių pelno ir svarsto ką su jais daryti. Ar kitos veisles avinėlį nupirkti, ar pirmininką į mokslus išsiųsti... O Jaša vis šaukia, kad nusipirkti faneros reikia. Kai pamatė, kad nieko gero negali sugalvoti, Jašai žodį dėl faneros davė. Jaša, tiesiog dusdamas, savo mintį išdėstė: nusipirksim faneros, pasistatysim lėktuvą ir išskrisime visi iš čia "nacher".
2004-05-31 10:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-03 16:00
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
Nyar: dėjau savo 5. Aišku jie neatsvers tavo 3-jų. šiaip tai pilnai sutinku dėl kalbos šuoliukų, gražiai čia Tomas rezga, bet skaitytojo negaili visai negaili... O juk trūksta turbūt visai nedaug, kur kablelį, kur taškelį, kur iš naujos eilutės ir būtu perfect. Todėl sutik, kad turėtume bent jau 4-iais vertinti abu... ypač kai palygini su kitais rašyk.lt kūrėjais... ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-31 22:43
Nyarlathotep
Pabaiga gera. Struktūra nebloga. Bet kalbą lengvinti reikėtų. Kažkaip sunku sekti tuos šuoliukus. 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-31 16:15
Maliciuos
Daugelis jusu neivertins tik del to, kad skaityti tokiam rasyko formate yra neimanomai sunku, taciau niekas skaitytojo neziuri. Suprantama - mes juk visi rasytojai, net ir tie, kurie kuria tokius tinklapius.

O tekstas malonus. Kaulas su daug daug mesos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą