pro plaunamus klykiančius langus
subiro vėlei skraidančios žuvelės
ir ant keptuvės užmigdytus tankus
į aukštį kėlė šunturgio bobelės
o tai jau kvepia riaušėm broli
bet tai dar nėr pasaulio galas
tik nudelbi akis į trapų tolį
ir vėl jauti kur stovi stalas
mes menam išganingą sapną
kur žiurkės savo vietą žino
ir joks žmogus nudobęs tanką
neskiedžia jog virtuvėj minos
tai kas kad šis savaitgalis pragertas
tai kas kad plentas tįso nesuartas