Vasaros popietės kelionė,
Kai prikimęs balsas
Dainuos ilgesingą melodiją.
Moteris eis per tiltą
Siųsdama geidulio impulsus
Ir nesvarbu kiek tau metų
Žadins svaigulį,
Nes šypsosis kiekvienam į ją žiūrinčiam
Šypsosis lūpomis, akimis ir siūbuojančiais klubais.
Tada nesvarbu bus vardai,
Intelekto lygis ir darbovietė,
Tik suprasi, kad tavo vaikus
Pagimdys moteris. Šita
Arba iš vakar, arba iš po mėnesio,
Tu nori vaikų dėl šitos moters.
Ir jei jausies apgautas,
Būsi apgavęs tik pats save,
Nes tai tu keliavai tą popietę,
Klauseis to prikimusio balso
Ir sustojai sekundei ant tilto.