Purpuriniam vakarui atėjus
Varnas giedant išgirdau.
Jos, lyg seno kabareto paslaptingosios šokėjos
Užpildė erdvę judesiu naivaus lietaus.
Pro šalį netikėtai praskriejo
Užupio smagus duetas:
Geltonu rūku prisidengęs vėjas
Ir kvailas, vienišas poetas.
Iš proto išsikraustęs vakaras
Šiek tiek apgirto nuo pavasario kvapnios tylos.
Ir skambant purpuriniam gervių juokui
Voratinklis dulkėtas akimirksniu nusišypsos.