Stiklo skonis

Lietaus liežuvis švelniai siurbia stiklą
Ir šalčio skonis atgaivina trokštantį
Ir apkabina laukiančius vandens medžius,
Asfalto grindinį bespringstantį nuo dulkių,
Mergaitės šviesią odą, riešus, sruogas
(ir tik vaikai dar sugeba šypsotis
stovėdami lig kelių balose...)
Išeinantis lietus palieka pilką
Gyvybę nešantį pavasarinį orą
Pasiima visai nedaug neatsisveikinęs
Tik stiklo skonį,
Nuo varvančių langų...