Panagių turtais apdovanotos tavo mintys.
Išgyvenimai dvelkia ganyklų kvapais.
Ten pat kur upėmis nurieda putos
ir driekiasi užsikabinę iš paskos sielų slibinai.
Parašyk akmenimis upės dugnui atsiprašymą
už vakarykštį arogantišką pasispjaudymą,
už kiekvieną lašą negailestingai užmintą
ir prispaustą smėlio kaktusų.
Tu išmokei šį čiurlenimą išklausyti,
guodžiančiai sruventi į nežinią šakas dingusių kartų.
Pavargusiai žemei akis tiesa nuvalyti,
išmokai mokyti upes viltis migdyti.