Rašyk
Eilės (72133)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10342)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ir Dievas nemato - medžiai be lapų
Viršūnės nupliko prie mudviejų tako.
O saulė dar šildo gruntą ir smėlį,
Tik tako nedengia medžiu šešėliai.

Ir mes jau nevaikštom susikibę už rankų;
Paukščiai išskrido paskui saulėtą dangų.
O vėjas vis kyla ir laužo šakas...
Ar dar sukabinsim, kada nors mes rankas?

Ir pila lietus, ir krinta vėl lapas
Į purvyną pavirto jau mudviejų takas.
Dangus mes šešėlį ant manojo miesto,
Dar ilgai teks man laukti, kad jį saulė nušviestų.

Ir ašaros byra kaip pirmosios snaigės;
Keliai mūsų skiriasi, nes takas jau baigės.
Bet tu čia dar stovi ir tikiesi, kad gal...
Nors aš tuo taku jau negrįšiu atgal...
2004-05-21 18:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-21 20:23
Veidrodis
Klasika.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-21 20:07
2_in_1
toks gražus ir graudus-savas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-21 18:50
Lakoniška
patiko ;) ir rimas ir mintis ;) aplodismentai ;))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą