būna tokių, kur pakyla į orą
ir skrenda prieš vėją, pečiais maskatuoja,
žvilgsniu į saules ir kitokias veneras
tvirtai atsirėmę, jie sprunka tylos vis iš naujo
per naujo nudobti prikelti - prikalti - atsverti
tarytum senoliai galvom nukedentom žiūrėjo į skersvėju
virtusią amžių kultūrą, lyg sandūra mūsų pačių sugalvotą -
ten garbanotom ir šiaip visokiausiom gėrybėm visus
gundo lietus, kur iš prakaito gimęs pušų kvapą įgavo
ir paspringo kulnuos įtaisyta rakštim įkinkyta
skrajutes prijaukinę ten kur smarkiai įdegę žmogystos
alžyro ir kito importinio veikalo liaudies nematę
jie smarkiai nekenčia šio teatro ir pasakos,
nors ausim susiglaudę viens kitam išmaldas tauškia,
dainuoja, svajoja, kaimynui lūpas nukramto - paploja
jų tėvai, kai užaugo bankininkais tapo ir svajones išpirko -
surinko - suvalgė - patiko, ištikrino klaidas, kurių
nebuvo irgi pataisė akiniuotais veidais ir pasiutusiom
kojinėm valandom žongliravo, kol į kampą žaislai suguldyti
sukilo prieš knygą ir į viešumą lipo - apsigyveno
žmonės. iš tikro